- penkiapūris
- 2 penkiapū́ris, -ė smob. (1) OG206 kas paneša penkis pūrus.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
penkiapūris — 1 penkiapū̃ris, ė adj. (2) 1. padarytas iš penkių pūrų grūdų: Paprastai penkiais pūrais alų darydavo, kuris ir vadindavosi „penkiapūriu alumi“ TŽII172. 2. penkių pūrų talpos: Tada brolis pasodino seserį į penkiapūrį kubilą LTR(Kp) … Dictionary of the Lithuanian Language